Ef 6, 10-13

Efeziečiams 1-3 sk yra apibūdintas tikras tikintysis. Toks asmuo gyvena TIESOJE ir TIKĖJIME. Tokio tikinčiojo gyvenimas yra dvasinė kova.

Kaip Paulius moko Efeziečiams 4 sk: jei tikintysis gyvena nuolankume, o ne išdidume, apsirengęs nauju žmogumi ir nusivilkęs seną žmogų, gyvena šviesoje, o ne tamsoje, yra pilnas Šventosios Dvasios, gyvena paklusdamas kitiems, o ne egoistinėje nepriklausomybėje, jis kiekvieną dieną patirs pasipriešinimą. Tokio tikinčiojo gyvenimas yra kova. Ir reikia galingos ginkluotės, nes šėtonas puola nuolat.

Persekiojimai ir sunkumai naudingi tuo, kad Dievas per juos padeda mums atitraukti dėmesį nuo savęs pačių.

I. VIEŠPATS JĖZUS KRISTUS IR APAŠTALAS PAULIUS (5:55)

Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnystė prasidėjo nuo sunkaus mūšio su šėtonu.

LUKO 4, 2 „Keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas die-nas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas“.

Kada baigėsi Viešpaties žemiška tarnystė, šėtonas puolė Jį Getsemanės sode.

LUKO 22, 44 „Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn“.

Iš viso to mes matome, kad dvasinė kova nesilpnėja, o tik stiprėja.

Kuo tikintysis daugiau bręsta Viešpatyje, tuo sunkesni šėtono išpuoliai.

Jeigu tikinčiajam neiškyla jokių konfliktų, tada kažkas negerai.

Kai Paulius pirmą kartą atvyko į Efezą, jis pradėjo nuo Evangelijos. Jis paaiškino Žodį Jono Krikštytojo mokiniams.

Apaštalas Paulius ilgai skelbė Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangeliją.

AP. DARBŲ 19, 10-11 „Tai truko dvejus metus, ir visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties Jėzaus žodį. Pauliaus rankomis Dievas darė ypatingų stebuklų“.

Paulius atvedė daug hebrajų, pagonių į Viešpaties pažinimą.

Tie, kurie užsiėmė burtininkavimais, stebukladaryste, sudegino savo knygas.

AP. DARBŲ 19, 17-20 „Apie tai sužinojo visi žydai ir graikai, gyvenantys Efeze. Visus apėmė baimė, o Viešpaties Jėzaus vardas buvo išaukštintas. Daug įtikėjusiųjų atėję išpažindavo ir pasi-sakydavo, ką buvo darę. Daugelis, užsiiminėjusių magija, sunešė savo knygas ir visų akyse sude-gino. Apskaičiuota, kad jos buvo vertos penkiasdešimties tūkstančių sidabro drachmų. Šitaip ga-lingai Viešpaties žodis plito ir ėmė viršų“.

Tačiau nuo pat pradžių Paulius susidūrė su pasipriešinimu.

AP. DARBŲ 19, 8-9 „Paulius nuėjo į sinagogą ir ten per tris mėnesius drąsiai kalbėjo, įtikinė-damas ir aiškindamas apie Dievo karalystę. Kai kurie užkietėjo ir netikėjo, piktžodžiaudami tam Keliui daugumos akyse, tad Paulius pasitraukė nuo jų, atskyrė mokinius ir kasdien juos mokė Ti-rano mokykloje“.

Be to, Paulių puolė Demetrijus ir kiti, nes jų verslas patyrė žalą. Paulius žinojo, kad ten, kur yra didelės dvasinės galimybės bus pasipriešinimas ir opozicija. Paulius labai aiškiai parašė, kad priešininkų yra daug.

1 KORINTIEČIAMS 16, 8-9 „Bet Efeze išbūsiu iki Sekminių. Mat man yra atvertos plačios du-rys našiam darbui, ir priešininkų daug“.

Ten kur vykdomas tikras Dievo darbas, šėtonas nemiega - jis stato įvairiausias kliūtis.

Tikintieji Kristuje yra ne tik Dievo vaikai, o ir Jo tarnai. Tikintieji yra kariai.

O kario atsakomybė yra pasipriešinti priešui.

AP. DARBŲ 20, 29-30 „Nes aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius“.

Parašyta, kad puolimai ateina ir iš išorės, ir iš vidaus.

II. SEPTYNIOS BAŽNYČIOS MAŽOJOJE AZIJOJE (15:50).

Viešpats davė žinią septynioms bažnyčioms Mažojoje Azijoje.

Šios septynios bažnyčios yra pavyzdys kiekvienai bažnyčiai bet kuriame amžiuje.

Viešpats įvertino šias septynias bažnyčias ir įsakė apaštalui Jonui kiekvienai iš jų parašyti.

Tik dviejuose laiškuose – Smirnos ir Filadelfijos bažnyčioms – neparašyta jokio perspėjimo ir nuteisimo.

A. EFEZO SURINKIMAS (21:02)

Efezo bažnyčia buvo labai aktyvi savo darbais. Ji priešinosi klaidžiamoksliams. Su kantrybe kentėjo dėl Kristaus.

Tačiau Efezo bažnyčia PALIKO PIRMĄJĄ MEILĘ.

APREIŠKIMO 2, 2-4 „Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo kantrybę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius. Tu ištvėrei, esi kantrus ir dėl mano vardo triūsei ir nepailsai. Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę“.

Dvasinis nuosmukis prasideda tuomet, kai prarandamas džiaugsmas dėl išgelbėjimo. Kai prapuola susižavėjimas, entuziazmas Dievo Žodžio mokymuisi, maldai, garbinimui.

APREIŠKIMO 2, 5 „Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, jei neatgailausi, greitai ateisiu ir patrauksiu iš vietos tavo žibintuvą“.

Dvasiniame atšalime visuomet yra įsipainiojusi nuodėmė. Viešpats pasakė bažnyčiai – ATGAILAUK.

Viešpats kalbėjo: „Grįžkite prie savo jėgos šaltinio. Grįžkite prie Žodžio, maldos, artimo krikščioniško bendravimo. Kad atliktumėte darbus, kurie priimtini Dievui".

B. PERGAMO SURINKIMAS (28:09)

Būti krikščioniu Pergame buvo sunku, tačiau ten dauguma tikinčiųjų buvo ištikimi. Kita vertus Pergamo BAŽNYČIA DARĖ KOMPROMISUS tam tikrais svarbiais klausimais. Visi šie dalykai prieštaravo Dievo įsakymams.

Kompromisai yra vienas didžiausių pavojų, kuris gresia bažnyčiai ir šiandien.

Daugelis save vadinančių tikinčiųjų vis daugiau ir daugiau susitapatina su pasaulio įpročiais.

C. TIATYRŲ SURINKIMAS (37:06)

Ši bažnyčia buvo LABAI PAKANTI NUODĖMEI.

APREIŠKIMO 2, 19-20 „Žinau tavo darbus, meilę, tikėjimą, tarnavimą, kantrybę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius. Bet Aš turiu šį tą prieš tave: tu leidi moteriškei Jeza-belei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams paaukotas aukas“.

Blogai yra tuomet, kai iškeliamas ir garbinamas pasaulietiškumas. O tai atsitinka ir tarp tikinčiųjų.

Viešpats nekenčia nuodėmės savo bažnyčioje.

Teisingumas – tai ne savo gerų ir blogų darbų palyginimas ir atradimas, kad gerų darbų yra daugiau nei blogų.

Daugelis bažnyčių bijo paliesti nuodėmės klausimą savo viduje. Bažnyčiose nekalbama apie amoralumą, nekalbama apie nebiblines idėjas. Bažnyčios bijo prarasti žmones.

Kai kurie sako: mes norime rodyti tik meilę savo artimiesiems ir nieko daugiau. Tačiau tikra meilė niekada neužsimerkia nuodėmei ir nežaidžia su ja. Meilė niekada neskatina to, kas yra bloga ir nešvaru.

1 KORINTIEČIAMS 13, 6 „Nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa“.

D. SARDŲ SURINKIMAS (43:20)

Dėl daugelio narių ir didelio savo aktyvumo bažnyčia laikė save gyva.

Bet Viešpats paskelbė, kad ŠI BAŽNYČIA YRA MIRUSI.

APREIŠKIMO 3, 1 „Sardų bažnyčios angelui rašyk: Tai sako Tas, kuris turi septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes. Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi miręs“.

Kada bažnyčia pakeičia Viešpatį ir tarnystę Jam programomis, renginiais, ceremonijomis, žmonių nuostatomis, ji tampa dvasiniu lavonu. Tokioje bažnyčioje nėra dvasinio gyvenimo. O dvasinio gyvenimo nėra todėl, kad tokioje bažnyčioje nėra Dievo.

E. LAODIKĖJOS SURINKIMAS (50:35)

Šios bažnyčios visiškai nebuvo už ką pagirti. Šios bažnyčios nariai RODĖ VISIŠKĄ ABEJINGUMĄ DIEVO ŽODŽIUI.

APREIŠKIMO 3, 15-16 „Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos“.

Ši bažnyčia buvo klastotė, kurios net nebuvo galima pavadinti bažnyčia. Tokios yra mūsų dienų liberalios bažnyčios, kurios vadina save krikščioniškomis. Tokios bažnyčios pasižymi humanistinėmis tendencijomis. Šiose bažnyčiose visas dėmesys yra sutelktas į žmogų.

APIBENDRINIMAS (55:40)

Viešpats kalbėjo apie šių penkių bažnyčių nuopolį. Viskas prasideda nuo pirmos meilės praradimo, vėliau atsiranda kompromisai su pasauliu, pakantumas nuodėmei, pasimėgavimas programomis ir renginiais, pasitenkinimas savimi ir savo turtais.

IŠVADA.

Niekas nežada, kad puolimų nebus. Puolimai nesilpnės, o tik stiprės  Apaštalas Paulius suvokia velnio kėslus.

EFEZIEČIAMS laiško pabaigoje jis duoda paskatinimus ir perspėjimus bažnyčiai.

EFEZIEČIAMS 6, 10-13 „Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jė-ga. Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti“.